Nuo šiandien aš graži!: Mano nuomonė: Plaukai, kaip auksas, tik brangesni

Esu nepavydi, moku dalintis ir džiaugtis dalykais kartu su kitais, bet kalbant apie ilgas storas kasas, mano širdį ima graužti mažas pavydo kirminukas. Kodėl aš tokia silpna ir trūkstu valios tokius pat turėti?.. Sakote, kokius dievas davė, tokiais reikia džiaugtis? Nesutinku. Jeigu jau kūną galima nusilipdyti sportu, tai ir plaukus galima užsiauginti, kokius nori, ar ne? Ir į ilgį, ir į storį, tik tam reikia be galo didelių pastangų:

Jau seniai (apie 10 metų) kovoju su plaukų slinkimu, kuris ūmiai atsiranda dukart metuose - pavasarį (trunka iki vasaros vidurio) ir rudenį (trunka iki žiemos pradžios). Šaknis stiprinantys aliejukai ir šampūnai jau nebeveikia. Plaukai pasiduoda tik Rene Furterer ampolėms ir tai mane truputį gasdina, nes jos yra pakankamai stiprios. Bet nieko padaryti negaliu (neskaitant tų 5 mano išvardytų punktų). Turiu skydliaukės uždegimą, kurį jau dešimt metų palaikau valgydama mums įprastą maistą ( :( ) o jis veikia ir plaukus, ir kitus moters papuošalus.

Per dešimt metų mano suvokimas apie plaukų priežiūrą labai pasikeitė. Anksčiau naudojusi tik šampūnus ir karts nuo karto išgerdama kokį vitaminą, dabar į problemą žvelgiu kur kas globaliau. Dar vasarą pradėjau keisti savo maisto racioną (juk visos ligos prasideda žarnyne!) ir per keletą mėnesių pajutau didelių pasikeitimų savo kūne (bet tai jau kita tema). Tačiau atėjus žiemai vėl grįžau prie įprastesnio maisto. Karžygio narsa visiškai susitraukė ir aš vėl vartoju cukrų, kviečius, nebedarau jogos pratimų, labai retai išsiplaku vaisių kokteilį, o žalio, neapdoroto maisto mano valgiaraštyje irgi labai labai trūksta... Suvokiu, jog dešimt metų rusenantis skydliaukės uždegimas nuo poros savaičių prisižiūrimo maisto neužges, todėl vis bandau susikaupti ir maitintis ~~sveikai~~ sveikiau. Juk stengtis yra dėl ko, aš labai labai noriu ilgų, storų, žvilgančių, švelnių, kvapnių, natūralių plaukų...