Natūralų gyvenimo būdą jaukinuosi jau trečius metus. Rašau "jaukinuosi", nes dar esu labai toli to taško, kada save jau galima vadinti sveiką gyvenimo būdą be priekaištų propaguojančia sveikuole. Kas dieną kovoju su įvairiom pagundom ir, prisipažinsiu, kartais trūkstu valios jas nugalėti... Bet rankų nenuleidžiu. Žinau, iš esmės gyvenimo per dieną pakeisti neįmanoma, tad į tikslą žengiu palengva :)
Vieną užsibrėžtą uždavinį
natūraliasniame gyvenime jau vis dėlto pavyko pasiekti. Beveik visa mano kosmetikos kolekcija - natūrali ir kuo daugiau ją naudoju, tuo mažiau gundausi grįžti prie įprastos. Nežinau, ar tai koks nors placebo efektas, bet aš tikrai pastebiu pokyčius ant savo kūno. Riebi veido oda susinormalizavo, blauzdos, nors ir liko sausos, bet Sacharos dykuma jų jau nebepavadinsi, plaukai slenka minimaliai, tik tiek, o gal net mažiau, kiek yra įprasta ir pan.
Laikausi nuomonės, jog kūnas turi tvarkytis pats. Kuo mažiau jį apkrausi kosmetikos priemonėm, tuo daugiau jis "dirbs pats". Žinoma, be sveikos mitybos jo galios nieko vertos, bet viską derinant, rezultatai tikrai matosi!
Besidžiaugdama savo kūno pokyčiais, noriu pasidalinti nuomone apie natūralias kosmetikos priemones, kurių, tikiu, jau niekad nesusigundysiu pakeisti į įprastas. Juk niekam nepatinka iš geresnio pereiti į blogsesnį, tad siūlau pasvarstyt ir jums!
1. Dezodorantas. Nors visai neseniai išgyvenau didžiulį nemalonaus prakaitavimo periodą (greičiausiai tai buvo natūrali mano kūno detoksifikacija), apskritai nesu labai didelė prakaituotoja. Anksčiau įprastus dezodorantus/antiperspirantus naudodavau kas dieną. Nes taip darė visos. Panaudojusi antiperspirantą, į dušą galėdavau neiti dvi tris dienas - kokius stebuklus jis tada darė! Visgi kažkuriuo momentu atėjo suvkimas, kad tai nėra normalu. Žmogus prakaituoja ne šiaip sau. Organizmas juk taip apsivalo nuo toksinų! O kaip apsivalo manasis, užkirtus kelią net ir minimaliam pažastų prakaitavimui?- galvojau. Tada pasigirdo kalbos apie baisųjį aliuminį, esantį visuose įprastuose antiperspirantuose, kuris kemša prakaito latakėlius ir gali iššaukti net krūties vėžį! Ir man to užteko. Savo rexonas išmečiau nesigailėdama!
Kurį laiką nenaudojau visai jokios priemonės, nes žinojau, kad natūralūs dezodorantai nelabai veiksmingi, o be to - nepigūs. Bet užėjus prakaitavimo bangai, pasinėriau į jo paieškas, kurių finale apsistojau ties Marius Fabre muiliuku ir blogerės Modestos rekomenduotu Madaros dezodorantu (apie jį savo nuomonę išsakysiu atskirame įraše).
Dabar, jei kur einu ar tikiuosi intensyvesnės dienos, visada naudojo vieną iš jų ir visai nepergyvenu dėl sudrėkusių pažastų. Svarbiausia - jokio kvapo, o sausumą puikiai palaiko servetėlės...
2. Kūno kremas. Oda yra didžiausias mūsų kūno organas, į save gebantis sugerti beveik viską. Po to, visu tuo gėriu draugiškai pasidalina su krauju, kuris, savo ruožtu dovanomis dalijasi su mūsų gyvybiniais organais. Kai pradėjau mąstyti apie įprastuose kremuose esančias kenksmingas, nors ir "neviršijančias leistinų normų" medžiagas, supratau, kad tame nėra jokios logikos. Sako, centas prie cento ir jau litas. Vadinasi, "leistinas chemijos kiekis" prie "leistinos chemijos kiekio" yra visa Achemos gamykla. Ar man to reikia? Tikrai ne. Metant lauk savo bodyšopus ir kitus kvepiančius kūno tepiklius buvo gaila tik vieno - jų kvapo, bet ilgainiui išmokau užuosti iš naujo.
Dabar kūną lepinu natūraliais aliejais bei ekologiškais losjonais ir labai žaviuosi You&Oil reklamine kampanija, kuri sako, kad organiškos kosmetikos priemonės yra visu šimtu procentų naudingos mūsų kūnams, kai tuo tarpu cheminėse naudos tėra vos keli procentai...
3. Plaukų šampūnas. Dar viena priemonė, puikiai įsigerianti ne tik į plaukus, bet ir į galvos odą. O kas po ta oda? Milijonas kapiliarų, kurių arčiausias organas - smegenys. Ar mano smegenys nori parabenų ir sulfatų? Ne, jos nori avokado ir kitų sveikų riebalų.
Prisipažinsiu, išmetus savo garnier ir head&šouldersus buvo sunkoka priprasti prie plaukų, išplautų su natūraliu šampūnu. Be visų tų silikonų ir glotnintojų, natūralūs plaukai priminė šieną. Visgi pereinamasis laikotarpis praeina ir plaukai be jokios abejonės atsigauna.
4. Lūpų dažai. Mes juos valgom. Tuo viskas ir pasakyta. Žinodama tą faktą dar tada, kai ekokosmetika nebuvo populiari, lūpdažių ir lūpų blizgių apskritai vengiau, o dabar jų turiu net kokius 6! Ir koks malonumas juos naudoti :)
5. Namų valymo priemonės. Nors tai ir ne kosmetika, bet labai į temą. Pagalvojus apie įprastą buities chemiją tuoj pat prisimenu jos naudojimo rekomendacijas: "būtinai naudoti pirštines, neįkvėpti skleidžiamų garų, užtiškus ant odos nedelsiant nuplauti ir t.t. ". Sodą ir actą galima valgyti, tai kam žudytis su cilit ir misteriuproperiu?..
Tikiuosi savo išsakyta nuomone jūsų nepapiktinau. Labai linkiu pagalvoti ir galbūt pagaliau ryžtis nutraukti santykius su "ne ta kosmetika". O jeigu esate iš tų, kurios sako "vis tiek anksčiau ar vėliau mirsim, tad koks skirtumas", pagalvokit apie save senatvėje. Visas šis bagažas kaupiasi, o organizmą valančios kepenys - ne amžinos ;)
Likit gražios!
Monika
žymės: mano nuomonė
